Naujienos

Spalio 7 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė 2024 m. tarptautinio švietimo tyrimo TALIS (Teaching and Learning International Survey) rezultatus. Tyrimas atskleidžia mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo tendencijas bei požiūrį į švietimo pokyčius. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 280 tūkst. mokytojų ir 17 tūkst. mokyklų vadovų iš 55 švietimo sistemų. TALIS duomenys suteikia vertingų įžvalgų politikos formuotojams, leidžiančių kurti įtraukią, kokybišką ir įrodymais grįstą švietimo sistemą bei įvertinti mokytojo profesijos raidą skirtinguose kontekstuose.

Mokytojo profesijos patrauklumas ir visuomenės požiūris

TALIS 2024 rezultatai atskleidžia, kad mokytojo profesijos patrauklumą lemia ne tik darbo sąlygos ir profesinio tobulėjimo galimybės, bet ir visuomenės požiūris į šią profesiją. Apie 90 proc. mokytojų nurodo esantys patenkinti savo darbu, o tai atspindi jų profesinį atsidavimą ir įsipareigojimą ugdymo kokybei. Tyrimas taip pat patvirtina, kad mokytojų pasitenkinimas darbu ir ketinimas likti švietimo sistemoje glaudžiai susijęs su socialiniu profesijos vertinimu: kai mokytojai jaučiasi gerbiami ir vertinami, jie labiau motyvuoti, pasitiki savo gebėjimais ir rečiau svarsto apie profesijos keitimą.

Visuomenės požiūris į mokytojus įvairiose šalyse išlieka nevienodas. Daugiau nei 70 proc. mokytojų Saudo Arabijoje, Singapūre, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Uzbekistane teigia jaučiantys visuomenės pagarbą, o Vietname šis rodiklis siekia 92 proc. Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje tik apie 20 proc. mokytojų teigia, kad mano jog jų profesija visuomenėje yra vertinama. Šie skirtumai rodo, kad mokytojo profesijos prestižas glaudžiai susijęs su platesniais visuomenės ir politiniais įsipareigojimais švietimui. Investicijos į mokytojų profesinį pripažinimą, socialinį prestižą ir gerovę prisideda prie kvalifikuotų specialistų pritraukimo, jų ilgalaikio išlaikymo ir tvarios švietimo sistemos plėtros.

Kintanti demografinė sudėtis ir technologijų integracija

Daugelis švietimo sistemų susiduria su ryškiais demografiniais pokyčiais. Vidutinis mokytojų amžius EBPO šalyse siekia 45 metus, o kai kuriose valstybėse viršija 50 metų. Tai kelia iššūkių užtikrinant mokytojų kaitą per artimiausius 10–15 metų, kai reikšminga dalis pedagogų pasieks pensinį amžių. Lietuvoje mokytojų vidutinis amžius siekia 51 metus, todėl jaunų pedagogų pritraukimas ir išlaikymas lieka strateginiu švietimo politikos prioritetu. Siekdamos užtikrinti mokytojų atsinaujinimą, kai kurios šalys į švietimo sistemą įtraukia specialistus iš kitų sektorių ir stiprina karjeros perėjimo mechanizmus.

Kartu su šiais demografiniais pokyčiais TALIS 2024 išryškina ir spartėjančią technologinę transformaciją švietime. Maždaug vienas iš trijų mokytojų nurodo savo darbe taikantis dirbtinį intelektą (DI), siekiant efektyviau organizuoti mokymosi procesą ir individualizuoti ugdymą. Ataskaitoje pabrėžiama būtinybė užtikrinti etišką, skaidrų ir mokinių gerovei palankų DI naudojimą. Tai rodo spartų pedagoginės praktikos skaitmenizavimą, kuris formuoja naujus reikalavimus mokytojų kompetencijoms, technologiniam raštingumui ir profesinės etikos standartams.

Darbo krūvis ir profesinė gerovė

TALIS 2024 duomenys patvirtina, kad darbo krūvis išlieka vienas svarbiausių mokytojų profesinės gerovės ir veiklos efektyvumo veiksnių. Per didelis darbo laikas, administraciniai įsipareigojimai ir biurokratiniai procesai daro neigiamą poveikį mokytojų savijautai bei pasitenkinimui darbu. Tyrimas rodo, kad daugelis mokytojų susiduria su sunkumais derindami profesinius įsipareigojimus ir asmeninį gyvenimą – vidutiniškai tik 11 proc. nurodo, jog jų darbas palieka pakankamai laiko asmeninėms veikloms. Šie rezultatai pabrėžia būtinybę stiprinti mokyklų paramos mechanizmus, užtikrinti lankstesnį darbo organizavimą ir remti iniciatyvas, padedančias mažinti administracinę naštą. Su mokytojų darbo krūviu susiję iššūkiai yra tampriai susiję su mokytojų skaičiumi valstybėse, todėl naujų mokytojų pritraukimas ir išlaikymas pabrėžiamas kaip vienas efektyviausių būdų mokytojų darbo krūviui valdyti.   Daugelyje šalių jau imamasi sisteminių priemonių šiems iššūkiams spręsti – optimizuojamas darbo laiko paskirstymas, plėtojamos profesinio tobulėjimo programos ir stiprinamas mokytojų savarankiškumas.

Parama pradedantiesiems mokytojams

TALIS 2024 išryškina pradedančiųjų mokytojų, turinčių iki penkerių metų mokymo patirtį, paramos svarbą. Duomenys rodo, kad maždaug trečdalyje švietimo sistemų padidėjo pradedančiųjų mokytojų, kuriems paskirtas mentorius, dalis. Daugelis švietimo sistemų siekia sumažinti pradedančiųjų mokytojų darbo krūvį, kad jie galėtų skirti daugiau laiko pasiruošimui pamokoms ir profesiniam augimui. Mentorystės programos šiose šalyse atlieka lemiamą vaidmenį – pradedantieji, turintys mentorius, nurodo didesnį pasitenkinimą darbu ir geresnę savijautą. Lietuva taip pat padarė reikšmingą pažangą šioje srityje – nuo 2018 m. naujų mokytojų, kuriems padeda mentoriai, skaičius išaugo 17 proc. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama būtinybė subalansuoti mokytojų paskirstymą – mažiau patyrę pedagogai neretai dirba sudėtingesnėse aplinkose, todėl švietimo sistemos turėtų kryptingai derinti žmogiškuosius išteklius su konkrečiais mokinių poreikiais.

Apibendrinant galima teigti, kad TALIS 2024 tyrimas atskleidžia nuoseklią mokytojo profesijos raidą, pabrėžiančią profesinio pripažinimo, bendradarbiavimo ir paramos svarbą siekiant aukštos švietimo kokybės. Mokytojai visame pasaulyje išlieka atsidavę, motyvuoti ir pasirengę prisitaikyti prie kintančios švietimo aplinkos. Tyrimo rezultatai pabrėžia, kad pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir profesinės paramos stiprinimas yra būtinos sąlygos, kurios leidžia švietimo sistemoms užtikrinti aukštą kokybę, tęstinumą ir įtraukią mokymosi aplinką visiems.

Visą tyrimą galite rast čia: https://www.oecd.org/en/publications/results-from-talis-2024_90df6235-en.html 

Tyrimo rezultatų apžvalgą parengė praktikantė Ema Marija Tvaskaitė