Naujienos

EBPO parengtoje ataskaitoje „MVĮ ir TUI ryšių stiprinimas Baltijos šalyse“ analizuojama, kaip Estija, Latvija ir Lietuva gali efektyviau panaudoti pritraukiamas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) stiprinant vietos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą, inovacinį potencialą ir integraciją į pasaulines vertės grandines. Šis klausimas tampa ypač aktualus atsižvelgiant į didėjančią geopolitinę įtampą, žaliąją ir skaitmeninę transformaciją bei globalias tiekimo grandinių permainas.

Baltijos regiono ekonominė dinamika ir iššūkiai

Per pastaruosius 20 metų Baltijos šalys pasižymėjo spartiu ekonomikos augimu ir produktyvumo artėjimu prie ES vidurkio. Šį progresą iš esmės lėmė:

• atvira prekybos politika,
• aktyvus dalyvavimas tarptautinėse rinkose,
• nuosekliai pritraukiamos TUI, skatinusios ekonominę struktūrinę transformaciją – ypač paslaugų ir žinių ekonomikos srityse.

Tačiau EBPO pažymi, kad TUI poveikis MVĮ bazei nėra pakankamai stiprus. Užsienio kapitalo įmonės neretai lieka ribotai integruotos į vietinius tiekimo tinklus, o dauguma MVĮ stokoja gebėjimų, kurie leistų tapti patikimais partneriais tarptautinėms korporacijoms.

Sektorinė struktūra ir investicijų pobūdis

Visose trijose šalyse dominuoja paslaugų sektorius (77 % Estijoje, 79 % Latvijoje ir 72 % Lietuvoje). Nors aukštųjų technologijų paslaugos plečiasi, aukštųjų technologijų gamyba išlieka santykinai nedidelė—išskyrus Lietuvą, kur šis sektorius siekia apie 12 % ir gerokai viršija Estijos bei Latvijos rodiklius.

Pagal TUI santykį su BVP, Estija pirmauja ryškiu 95,4 % rodikliu, Latvija siekia 63,4 %, o Lietuva – 49,2 %. Šie skaičiai patvirtina didelį regiono atvirumą investicijoms ir glaudų įsitraukimą į pasaulines vertės grandines, ypač per importo komponentų naudojimą eksportui (atgalinės sąsajos), nors aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas vietoje dar plečiamas nepakankamai.

MVĮ ekosistemos ypatumai

Baltijos šalių MVĮ segmentas pasižymi trimis bendrais bruožais:

1. Neribotai dominuoja mikro įmonės – MVĮ sudaro 99 % visų įmonių.
2. „Trūkstamos vidurinės grandies“ problema – vidutinio dydžio įmonės sudaro <1 % visų įmonių, todėl trūksta masto ekonomijos ir konkurencinių gebėjimų.
3. Žemas MVĮ produktyvumo lygis – dauguma MVĮ generuoja tik apie pusę didžiųjų ar užsienio kapitalo įmonių našumo.

Šalių specifika

• Lietuva: stipri aukštųjų technologijų gamyba, auganti gyvybės mokslų ekosistema, išplėtotas LEZ tinklas, vis stiprėjanti inovacijų ir investicijų agentūrų partnerystė.
• Estija: itin pažengusi skaitmenizacija, aktyvi startuolių ekosistema, efektyvios e. valdžios priemonės ir aukštas MVĮ technologinis brandumas.
• Latvija: logistikos, transporto ir nišinės gamybos pramonės stiprybės, tačiau žemesnis inovatyvumo lygis ir ribotas MVĮ įsitraukimas į SEZ projektuose dalyvaujančių investuotojų tiekimo grandines.

Pagrindiniai sisteminiai barjerai

Ataskaitoje išskiriami šie augimą ribojantys veiksniai:

• Ryškus STEM/IKT specialistų trūkumas – tai pagrindinė įmonių nurodoma kliūtis.
• Žemas MTEP intensyvumas – nors MVĮ aktyviai dalyvauja inovacijose, bendros investicijos į MTEP išlieka nepakankamos.
• Skaitmenizacijos spragos – ypač Latvijoje ir Lietuvoje, kur pažangių technologijų (AI, duomenų analizės) integracija vyksta lėčiau.
• Finansavimo trūkumai ir rizikos kapitalo stoka – ypač MVĮ modernizavimo projektams.
• Institucinis fragmentiškumas – investicijų, MVĮ ir inovacijų politika dažnai formuojama atskirai, nesant bendrai strateginei krypčiai.
• Talentų mobilumo ribojimai – darbo užmokesčio skirtumai ir reguliaciniai barjerai stabdo žinių pernašą iš TUI į vietos įmones.

Strateginės galimybės pagal šalis

• Lietuvoje – didžiausias potencialas pritraukti aukštos pridėtinės vertės gamybos projektus, stiprinti tiekėjų parengties programas (GMP, ISO, IATF), auginti gyvybės mokslų ir inžinerijos klasterius.
• Estijoje – galimybė plėsti aukštos vertės skaitmenines paslaugas, kurti tarpsektorinius inovacijų centrus ir skaitmenizuoti tiekimo grandinių valdymą.
• Latvijoje – būtina gerinti SEZ valdymą ir aktyviai įtraukti MVĮ į logistikos, transporto bei gamybos vertės grandines per sistemines mentorių ir sertifikavimo programas.

Rekomendacijos Baltijos regionui

Ataskaita pateikia kryptingą reformų rinkinį:

1. Sukurti tikslines TUI–MVĮ ryšių stiprinimo programas – tiekėjų parengtis, technologiniai atnaujinimai, sertifikavimas, MNE–MVĮ partnerystės.
2. Užtikrinti nuoseklią politikos koordinaciją – bendrus rodiklius, integruotas paslaugas investuotojams ir MVĮ.
3. Mažinti regioninius skirtumus – plėsti paramos priemones už sostinių ribų, kurti regioninius inovacijų mazgus.
4. Vystyti Pan-Baltic bendradarbiavimą – jungtiniai investicijų koridoriai, bendras Baltijos prekės ženklas, tarpvalstybiniai klasteriai.

Taigi, Baltijos regionas turi visas prielaidas įsitvirtinti kaip vienas moderniausių ir inovatyviausių Europos ekonomikos centrų, tačiau tam būtina nuosekliai stiprinti vietos MVĮ gebėjimus, siekti gilesnės TUI integracijos, skatinti technologijų diegimą ir užtikrinti efektyvų institucijų bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

Visą ataskaitą rasite čia: https://www.oecd.org/en/publications/strengthening-fdi-and-sme-linkages-in-the-baltic-states_26532e46-en.html