*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

Lietuva EBPO Global Parliamentary Network 2026: dėmesys fiskaliniam tvarumui, pramonės politikai ir energetikai

2026 m. kovo 11–13 d. Paryžiuje vyko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Global Parliamentary Network (GPN) 2026 plenarinis susitikimas, subūręs daugiau kaip 150 parlamentarų iš 43 EBPO narių ir šalių partnerių.

Lietuvos Seimo nariai dalyvavo EBPO Global Parliamentary Network 2026 plenarinėje sesijoje Paryžiuje

2026 m. kovo 11–13 d. Paryžiuje vyko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Global Parliamentary Network (GPN) 2026 plenarinis susitikimas, subūręs daugiau kaip 150 parlamentarų iš 43 EBPO narių ir šalių partnerių.

Seimo nariai su kolegomis iš Latvijos

Lietuvai susitikime atstovavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Giedrė Balčytytė ir Tomas Martinaitis.

Susitikimų su EBPO Lietuvos Country Desk metu aptarti Lietuvai aktualūs ekonominės ir viešosios politikos klausimai, tarp jų – Lietuvos fiskalinė politika, tvarus gynybos finansavimas ir gynybos pramonės vystymas, kova su šešėline ekonomika, demografiniai iššūkiai ir migracijos politika, duomenų valdymo politika bei kiti klausimai. Taip pat diskutuota apie pasirengimą 2027 m. EBPO Ekonominei Lietuvos apžvalgai.

Plenarinėse GPN sesijose reikšmingas dėmesys skirtas pramonės politikai, diskutuojant apie šių metų EBPO Ministrų tarybos (MCM) temą – tinkamą pramonės politikos formavimą ir įgyvendinimą. Pabrėžta tarptautinio bendradarbiavimo svarba, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas (upskilling, reskilling) bei produktyvumo didinimo reikšmė. Taip pat aptarti pramonės politikos vystymo ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai kaštai, rinkos ir prekybos iškraipymai bei subsidijavimo klausimai. EBPO pristatė savo analitinį įrankį, skirtą pramonės politikos išlaidoms vertinti, bei organizacijos darbą, padedant valstybėms rengti nacionalines pramonės politikos strategijas.

Investicijų ir pramonės politikos sesijoje „How can industrial policies promote investments for prosperity, sustainable growth and development?“ EBPO, tarp kitų savo veiklos pavyzdžių, pristatė ir Lietuvos atvejį – EBPO vykdomą tyrimą dėl Lietuvos pažeidžiamumų kritinių žaliavų sektoriuose, įskaitant trąšų ir kalio sritis.

Sesijoje „Navigating the Global Economy: Key Challenges and OECD Insights“ pažymėta, kad Azijos, Kinijos ir JAV pramonė auga sparčiau nei Europos Sąjungoje. Aptarti JAV prekybos tarifai, energijos kainų augimas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, produktyvumo mažėjimo tendencijos bei tai, kad realios investicijos daugelyje šalių išlieka mažesnės nei prieš pandemiją. Taip pat diskutuota apie kritinių mineralų gamybos koncentraciją, didinančią tiekimo rizikas. Šioje sesijoje G. Balčytytė kėlė klausimus dėl ES atsilikimo pramonės augime, ypač skaitmeninės ekonomikos srityje. EBPO ekspertai pažymėjo, kad vienos priežasties nėra – egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp ES valstybių narių, o tarp veiksnių išskirti reguliaciniai aspektai ir mažiau integruotos finansų rinkos, apsunkinančios prieigą prie kapitalo.

Energetikos rinkų sesijoje Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pristatė ilgalaikes energetikos rinkų tendencijas. Akcentuota, kad elektra yra efektyvus sprendimas, tačiau elektrifikacijos mastas vis dar ribotas, o ES šioje srityje atsilieka. Pažymėtas spartus elektros paklausos augimas, saulės energetikos plėtra, suskystintų gamtinių dujų (LNG) projektų plėtros tempai bei kritinių mineralų gamybos koncentracijos keliamos rizikos.

Viešųjų finansų sesijoje „Empowering understanding of public finances: a fiscal masterclass for elected officials“ pabrėžta, kad daugelyje šalių valstybės skola yra didelė ir didėjanti, o senėjančios visuomenės daro didžiausią spaudimą viešosioms išlaidoms EBPO šalyse. Tarp kitų veiksnių išskirti ekstremalūs klimato reiškiniai ir augančios gynybos išlaidos. Savo pasisakyme G. Balčytytė akcentavo fiskalinio tvarumo ir finansinio raštingumo svarbą, EBPO vaidmenį aiškinant sudėtingus viešųjų finansų klausimus visuomenei bei duomenimis grįsto valdymo ir dirbtinio intelekto potencialą efektyviau planuojant viešąsias išlaidas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad galiojančios biudžeto taisyklės dažnai neskatina taupyti.