Naujienos

EBPO Užimtumo apžvalgos 2025 m. pagrindinė tema – gyventojų senėjimas. Tai viena megatendencijų, keičiančių visuomenes ir darbo rinkas, kuri per artimiausius 35 metus daugelyje EBPO šalių pasieks precedento neturinčius lygius ir ypač Lietuvoje.

Darbo rinkos išlieka atsparios, tačiau matomi lėtėjimo požymiai

Per pastaruosius metus EBPO šalių darbo rinkos demonstravo išskirtinį atsparumą. Užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai pasiekė rekordinį lygį, o nedarbo lygis išlieka istoriškai žemas. Tačiau pastebimi silpnėjimo požymiai – užimtumo augimas lėtėja, o darbo rinkos įtampa daugelyje šalių ir sektorių grįžta į priešpandeminį lygį, nors darbo jėgos trūkumas išlieka. Žvelgiant į ateitį, tikimasi, kad geopolitinis neapibrėžtumas ir didėjantys tarifų barjerai mažins ekonominį aktyvumą, o tai gali dar labiau sulėtinti darbo rinkos augimą.

Realus darbo užmokestis auga beveik visose EBPO šalyse

Darbo užmokesčio lygis vis dar nesiekia 2021 m. pradžios lygio maždaug pusėje EBPO šalių. Mažiausiai apmokamų darbuotojų atlyginimai išliko ypač stabilūs, nes realus nacionalinis minimalus darbo užmokestis nuo to laiko padidėjo beveik visose EBPO šalyse, kuriose taikomas toks standartas. Kol realūs atlyginimai atsigauna, įmonių pelningumas mažėja. Visgi artimiausiu metu atlyginimų augimą gali sustabdyti auganti infliacija ar darbo rinkos lėtėjimas.

Demografinis lūžis ir BVP augimas

Mažėjantis gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia, kad EBPO šalių visuomenės sensta. Dėl laipsniško baby boomer kartos pasitraukimo iš darbo rinkos darbingo amžiaus gyventojų (20–64 m.) skaičius mažėja, o senatvės priklausomybės santykis – vyresnių nei 65 metų asmenų skaičius, tenkantis darbingo amžiaus gyventojams – išaugo nuo 19 % 1980 m. iki 31 % 2023 m. ir, prognozuojama, iki 2060 m. sieks net 52 %. Jei nebus imtasi esminių politikos pokyčių ar elgsenos kaitos, tai reikšmingai paveiks ekonomikos augimą ir šalių gebėjimą kelti gyvenimo lygį. Be spartesnio produktyvumo augimo, vidutinis metinis BVP vienam gyventojui augimas EBPO šalyse sumažėtų apie 40 % – nuo 1 % per metus 2006–2019 m. iki 0,6 % per metus laikotarpiu 2024–2060 m. Tik dvi EBPO šalys (Airija ir JAV) išvengtų šio sulėtėjimo.

Lietuvos demografinis lūžis

Kaip ir daugelis EBPO šalių, Lietuva susiduria su mažėjančia darbingo amžiaus gyventojų dalimi ir augančiu pagyvenusių žmonių priklausomybės santykiu. 65 metų ir vyresnių asmenų dalis nuolat didėja, o tai kelia fiskalinį ir socialinį spaudimą ekonomikai. Nors realus darbo užmokestis Lietuvoje auga sparčiai, būtina jau dabar imtis veiksmų, kad šalies darbo rinka būtų pasirengusi ateičiai.

2060 m. prognozės Lietuvai

Prognozuojama, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 40 % (antras pagal dydį sumažėjimas tarp EBPO šalių); asmenų nuo 55 iki 64 metų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų pasieks 37 %; senatvės priklausomybės koeficientas padidės iki 65 %; nepaisant to, tikimasi, kad BVP vienam gyventojui padidės 3 % (antras pagal dydį augimas tarp EBPO šalių), didėjimas galėtų būti didesnis, bet dėl demografinių tendencijos BVP vienam gyventojui neteks 1,5 % (ketvirtas pagal dydį neigiamas poveikis tarp EBPO šalių). Imantis papildomų priemonių galima būtų sumažinti neigiamą poveikį BVP: panaikinant užimtumo lyčių skirtumą galima būtų padidinti BVP vienam gyventojui 0,1 procentinio punkto, vyresnio amžiaus asmenų užimtumo didinimas galėtų prisidėti prie BVP vienam gyventojui augimo 0,2 procentinio punkto, o geresni imigracijos rodikliai galėtų tik neženkliai padidinti BVP vienam gyventojui 0,05 procentinio punkto. 

Darbo rinkos augimą gali kompensuoti neišnaudoti darbo jėgos rezervai

Nors gimstamumo rodikliai labai skiriasi tarp EBPO šalių ir politika gali padėti sulėtinti jų mažėjimą, o kartais netgi jį sustabdyti, gimstamumo tendencijų pokyčiai mažai padeda kovoti su gyventojų senėjimu, ypač trumpuoju laikotarpiu. BVP vienam gyventojui augimo sulėtėjimą būtų galima ženkliai kompensuoti mobilizuojant neišnaudotus darbo jėgos rezervus: skatinant moterų, vyresnio amžiaus sveikų asmenų ir migrantų įsitraukimą į darbo rinką. Be to, auganti kartų nelygybė – kai pajamos ir turtas vis labiau telkiasi vyresnio amžiaus gyventojų rankose, o išlaikymo našta vis labiau tenka jaunimui, reikalauja geros sveikatos vyresnio amžiaus žmonių aktyvesnio įtraukimo į darbo rinką.

Būtina darbo rinkos politikoms ir darbdavių praktikai prisitaikyti prie senstančios darbo jėgos

Nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais padarytos pažangos, užimtumo lygis pradeda mažėti nuo 50 metų amžiaus ir smarkiai krenta po 60-ies. Pensijų sistemų reformos, kurios skatina lanksčią pensinio amžiaus pasirinkimo galimybę ir leidžia derinti pensiją su darbo pajamomis, išlieka svarbios norint atitolinti pasitraukimą iš darbo rinkos. Vis dėlto didesnis dėmesys turi būti skiriamas vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimui sparčiai besikeičiančioje darbo aplinkoje. Politika turi skatinti darbdavių paklausą vyresniems darbuotojams – jų įdarbinimas padeda išlaikyti žinias, didina produktyvumą. Tačiau stereotipai apie vyresnių darbuotojų prisitaikymo gebėjimus ar produktyvumą dažnai kliudo jų samdymui. Politikos priemonės turi padėti vyresniems darbuotojams palaikyti ir atnaujinti įgūdžius bei užtikrinti darbo mobilumą. Svarbu skatinti profesinį tobulėjimą viso gyvenimo eigoje, kad vėlesniame amžiuje žmonės turėtų geresnes darbo galimybes. Kai kurie vyresni darbuotojai susiduria su sveikatos ar įgūdžių stoka – todėl reikalingos paramos priemonės, tokios kaip visą gyvenimą trunkantis mokymasis, lanksčios darbo sąlygos ir sveika darbo aplinka.

Būtinos nuolatinės investicijos į įgūdžius, kad vyresni darbuotojai klestėtų

Keičiantis ekonomikai, kinta ir darbo pobūdis. Fizinio darbo poreikis mažėja, o vis daugiau pareigų grindžiamos patirtimi, leidžiančia darbuotojams ilgiau išlikti produktyviems. Tačiau yra rizika, kad šios teigiamos tendencijos bus užgožtos mažėjančiais įgūdžiais senstant darbo jėgai. Pavyzdžiui, 60–65 metų asmenys gerokai prasčiau įveikia raštingumo ir adaptacinio problemų sprendimo užduotis nei 25–29 metų žmonės. Nors dalį šio skirtumo lemia skirtingas išsilavinimo lygis tarp kartų, įgūdžių lygis per pastarąjį dešimtmetį taip pat mažėjo visose amžiaus grupėse.

Norint išvengti šio nuosmukio, svarbu padėti vyresnio amžiaus profesionalams tobulinti įgūdžius. Tačiau 2023 m. profesiniuose mokymuose dalyvavo tik trečdalis 60–65 metų asmenų, palyginti su daugiau nei puse 25–44 metų gyventojų. Todėl būtina skatinti nuolatinio mokymosi kultūrą, ypač orientuoto į vidutinio ir vyresnio amžiaus darbuotojus.

Būtinos politikos priemonės, mažinančios kliūtis darbo keitimui

Demografiniai pokyčiai lėmė mažesnį judrumą tarp darbų, o tai neigiamai veikia darbo užmokestį ir produktyvumo augimą. Skirtingai nei priverstinis užimtumo praradimas, savanoriškas perėjimas į geresnius darbus stiprina tiek darbo užmokestį, tiek produktyvumą. Tačiau šis judėjimas smarkiai mažėja su amžiumi – vyresni darbuotojai rečiau keičia darbą ir mažiau linkę pereiti į aukštesnės darbo vietas. Todėl nuo 2000 iki 2019 m. demografinis senėjimas sumažino darbo užmokesčio metinį augimą 0,10 proc., o produktyvumo – 0,13 proc.

Politikos formuotojai turi užtikrinti pakankamą lankstumą įmonėms ir kartu sudaryti sąlygas darbuotojams kilti karjeros laiptais. Vidutinio ir vyresnio amžiaus darbuotojams ypač svarbios tikslingos priemonės: ankstyva parama, atlyginimo draudimas, pagalba ieškant darbo ir nuolatinis įgūdžių atnaujinimas.

Pagrindinės rekomendacijos EBPO šalims:

• Pašalinti paskatų stoką dirbti ir kartu gauti išankstinę pensiją.
• Didinti paramą vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimui ir jų išlaikymui darbo rinkoje.
• Skatinti jaunimo įtraukimą mažinant „NEET“ (nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių) rodiklius.
• Didinti moterų ir migrantų įtraukimą į darbo rinką.
• Spartinti mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimą.

Išvados

EBPO šalys įžengia į naują etapą, kai pagrindinis darbo rinkos iššūkis yra ne darbo vietų stoka, o darbuotojų trūkumas. Senstant populiacijai ir stiprėjant demografiniam spaudimui, darbo jėgos trūkumas gali tapti struktūrine problema, jei nebus įgyvendintos reformos.

Norint išlaikyti gyvenimo lygį, skatinti įtraukią ekonomiką ir užtikrinti kartų teisingumą, būtini ryžtingi politiniai sprendimai. Tai apima pensijų sistemos reformas, investicijas į mokymus ir perkvalifikavimą, darbo rinkos barjerų pašalinimą pažeidžiamoms grupėms bei kultūrinį pokytį, kuris vertintų vyresnio amžiaus darbuotojų indėlį.

OECD (2025), OECD Employment Outlook 2025: Can We Get Through the Demographic Crunch?, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/194a947b-en.