Naujienos

Naujasis EBPO sveikatos apžvalgos leidinys “Health at the Glance 2025” atskleidžia Lietuvos pasiekimus sveikatos sistemoje per pastarąjį dešimtmetį. Lietuvos progresas EBPO įvertintas kaip vienas sparčiausių iš visų 38-erių EBPO valstybių. Kita vertus, reikalingi tolimesni žingsniai, norint pasiekti EBPO sveikatos sistemos standartus.

Naujausia EBPO apžvalga „Health at a Glance 2025“ apžvelgia pagrindinius sveikatos ir sveikatos sistemų rodiklius Lietuvoje ir visose 38-iose EBPO šalyse narėse. Leidinyje ypač pozityviai vertinama Lietuvos pažanga nuo 2013 m., tačiau pabrėžiama, jog Lietuvos įdirbis turi tęstis, kadangi daugybė iššūkių vis dar aktualūs. Taip pat, EBPO nuomone, nors valstybės jau atsigauna po pandemijos, daugelis struktūrinių iššūkių, nuo lėtinių ligų iki sveikatos prieinamumo skirtumų, išlieka.

Lietuva EBPO kontekste

Ataskaitoje Lietuva išsiskiria tiek pažanga, tiek nuosekliais iššūkiais. Nors Lietuvos sveikatos sistemoje išlieka daugybė iššūkių, EBPO duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė vieną sparčiausių progresų iš visų 38-erių EBPO valstybių.

Sveikatos būklė

• Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje – 77,6 metai.  Nuo 2010 m. šis skaičius išaugo net 4,3 metais. Tai - vienas sparčiausių augimų tarp EBPO valstybių, tačiau lietuvių gyvenimo trukmė – viena žemiausių tarp EBPO valstybių. (EBPO vidurkis – 81,1m.)
• Tikėtino išgyvenimo lygmuo gimimo metu nuo pandemijos pradžios Lietuvoje ir Indijoje išaugo sparčiausiai.
• Kita vertus, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį stipriai išaugo paauglių nutukimo rizika.
• Savo sveikatą kaip blogą vertina 12,1 % gyventojų. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje. (EBPO vidurkis – 8,0%).
• Alkoholio vartojimas Lietuvoje ir Belgijoje nuo 2013 m. sumažėjo labiausiai tarp visų EBPO valstybių. Lietuvoje suvartojimas sumažėjo 2,5 litro vienam gyventojui, tačiau vis dar išlieka aukštas (Lietuva – 12,1 l/žm., EBPO vidurkis – 8,5 l/žm.).
• Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje bei Vengrijoje, per pastaruosius kelis metus išaugo paauglių, rūkančių elektronines cigaretes, skaičius. Vienas iš trijų (33%) 15-mečių Lietuvoje reguliariai rūko elektroninę cigaretę. (EBPO vidurkis – 20%).
• Polinkis rūkyti ir nesaikingai vartoti alkoholį Lietuvoje yra labai netolygus tarp vyrų ir moterų, vyrai yra dvigubai labiau linkę į šias priklausomybes nei moterys.
• Lietuvoje ir Korėjoje savižudybių lygis 2013-2023m. laikotarpiu buvo aukščiausias tarp EBPO valstybių.

 Kokybė ir efektyvumas

• Lietuvoje stiprėja pirminės sveikatos priežiūros progresas, sparčiausias EBPO valstybėse.
• Kritinės būklės pacientams Lietuvoje užtikrinama geriausia prieiga prie gydymo visose EBPO valstybėse.
• Gydymo prieinamumo pažanga Lietuvoje per pastarąjį dešimtį metų buvo sparčiausia.
• Net vienas iš penkių (20%) pacientų, vyresnių nei 65m. amžiaus, Lietuvoje naudojasi ilgalaikės priežiūros paslaugomis, Lietuva yra viena iš lyderiaujančių valstybių šioje srityje. (EBPO vidurkis - 12%).
• Pandemijos laikotarpiu gydytojo prieinamumas telefonu buvo vienas aukščiausių, tačiau pandemijai pasibaigus, jis sparčiai krito, šiuo metu Lietuvoje gydytojų konsultacijos vykdomos daugiausiai kontaktiniu būdu.
• Mirtingumas po širdies ir smegenų infarkto tebėra aukštas, vienas aukščiausių tarp EBPO valstybių, tačiau Lietuva itin sistemingai kovoja su problema, kadangi ji Lietuvoje ir Lenkijoje mažėja sparčiausiai iš visų EBPO valstybių.
• Lietuva: 13,1 mirčių / 100 pacientų (45 m. ir vyresni)
• EBPO vidurkis: ~8,0 mirčių / 100 pacientų (45 m. ir vyresni)
• Antibiotikų vartojimas Lietuvoje viršija OECD vidurkį 36 procentiniais vienetais, tačiau taip, kaip ir kiti rodikliai, rodo mažėjimo tendenciją.
• Lietuva: 21,3 DDD (nustatyta dienos dozė) 1000 gyventojų  per dieną
• EBPO vidurkis 15,6 DDD 1000 gyventojų  per dieną
• Deja, moterų krūties vėžio patikra Lietuvoje vis dar vykdoma rečiau nei daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tik apie pusė 50–69m. Lietuvos moterų dalyvauja patikroje. Svarbu paminėti, jog nors Lietuvos rodikliai prasti, pažanga, padaryta Lietuvoje nuo 2013m., yra pati didžiausia iš visų analizuotų valstybių.
• Lietuvoje ir Suomijoje yra užfiksuota daugiausiai nepatenkintų sveikatos priežiūros poreikių vienam žmogui. Dažniausia priežastis – laukimo eilės.

Sveikatos sistemos ištekliai

• Gydytojų skaičius Lietuvoje vienam gyventojui yra aukštas, viršija EBPO vidurkį. Nors ES susiduria su sisteminiu gydytojų trūkumu net ir labiausiai išsivysčiusiose ES valstybėse, Lietuvą ši problema aplenkia. Kita vertus, slaugytojų Lietuvoje, kaip ir visoje ES, trūksta. Svarbu pabrėžti, jog 2019-2023 m. laikotarpiu Lietuvoje ir Latvijoje slaugytojų atlyginimai kilo labiausiai, nors tik pusėje EBPO valstybių šiame laiko tarpe buvo fiksuoti atlyginimų kėlimai. Gydytojų atlyginimai per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje, Latvijoje ir Vengrijoje augo daugiausiai.
• Užsienyje rengti medikai sudaro apie 13 % visų gydytojų. ES valstybių vidurkis siekia 21%, todėl galima teigti, jog Lietuvos universitetų medicinos fakultetai apsirūpina medikais geriau, nei daugelis ES valstybių. Taip pat, Lietuvos, Latvijos, Danijos bei Airijos universitetai parengia daugiausiai medikų vienam gyventojui.
• Lyčių lygybė tarp medikų yra netolygiai pasiskirsčiusi Baltijos šalyse. Lietuvoje net 70% gydytojų yra moterys. Baltijos šalyse šis rodiklis yra aukščiausias iš visų EBPO valstybių.
• Lietuvoje gydytojų pasiekiamumas miestuose yra užtikrinamas daugiau nei tris kartus efektyviau nei miesteliuose ir kaimuose.
• Nors investicijos į ilgalaikę priežiūrą auga, tačiau išlieka vienos mažiausių regione.

Pagrindinės išvados EBPO išvados visų 38-erių valstybių atžvilgiu:

• Gyvenimo trukmė nuo pandemijos pabaigos ilgėja, tačiau dar nepasiekė priešpandeminio rodiklio. Vidutinė gyvenimo trukmė EBPO valstybėse - 81,1 m.
• 2023 m. Išvengiamų mirčių užfiksuota daugiau nei 3 mln., dažniausiai dėl širdies ar kraujagyslių ligų bei vėžio.
• Moterys gyvena ilgiau, bet ir ilgiau serga. Po 60-ies metų vidutiniškai 6,3 metus moterys gyvena su sveikatos apribojimais, o vyrai – tik 5 metus.
• Psichikos sveikata – kritinis klausimas: net 52 % 15-mečių jaunuolių pranešė apie pasikartojančius emocinius ar fizinius negalavimus. Šis skaičius išaugo 15% nuo 2014 m.
• Sveikatos išlaidos vidutiniškai sudaro 9,3 % BVP, o sveikatos sektoriuje dirba 1 iš 9 darbuotojų.
• Gyvensenos rizikos išlieka didelės, kadangi net 15 % suaugusiųjų kasdien rūko, 27 % vartoja didelį alkoholio kiekį, 54 % turi antsvorio problemų.
• Prevencijai skiriami vos 3 % sveikatos biudžeto, nors tai ekonomiškai efektyviausia investicija.
• Skaitmeninė sveikata plečiasi. Vidutiniškai 13 % visų gydytojų konsultacijų vyksta nuotoliniu būdu.

EBPO ataskaita „Health at a Glance 2025“ atskleidžia, jog  Lietuvoje sveikatos sistema stiprėja sparčiau nei daugumoje EBPO valstybių. Sparčiai auga gyvenimo trukmės rodikliai ir sveikatos priežiūros rezultatai. Kita vertus, išlieka dideli išvengiamo mirtingumo ir lėtinių ligų prevencijos iššūkiai. Siekiant tvaresnės pažangos, būtina stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, prevenciją bei investicijas į slaugą ir ilgalaikę priežiūrą. Plačiajame kontekste, EBPO valstybėse sveikatos sistemos po pandemijos atsigauna. Daugumoje EBPO valstybių gyvenimo trukmė vėl ilgėja, gerėja gydymo kokybė ir prieinamumas, tačiau vis dar išlieka reikšmingų skirtumų tarp šalių pagal sveikatos rezultatus ir investicijų lygį.

Visą apžvalgą rasite čia: https://www.oecd.org/en/publications/health-at-a-glance-2025_8f9e3f98-en.html 

Tekstą parengė praktikantė Saulė Sergedaitė