Naujienos

2025 m. spalio 21 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė naujas gaires, skirtas daugiapakopiam demografinių pokyčių valdymui. Įgyvendindamos šias Gaires, vyriausybės gali geriau valdyti sudėtingas demografinių pokyčių pasekmes, užtikrindamos, kad mažėjančios ir senstančios teritorijos neliktų nuošalyje, bet būtų remiamos per strateginį prisitaikymą, inovacijas ir solidarumą. Gairės skatina demografinio atsparumo viziją, kuri neapsiriboja vien demografinio nuosmukio švelninimu, bet leidžia visų tipų regionams užtikrinti savo gyventojų gerovę.

Gairėse išskiriamos septynios pagrindinės kryptys, siekiant skatinti tvarų, įtraukų ir duomenimis grįstą valdymą visais valdžios lygmenimis.

• Integruoti demografines prognozes ir ateities įžvalgos priemones į strateginį planavimą, kad politikos kryptys ir investicijos būtų atsparios ateities pokyčiams.

Demografiniai pokyčiai daro ilgalaikį poveikį viešųjų finansų tvarumui, paslaugų kokybei ir valdymo gebėjimams. EBPO rekomenduoja sistemingai integruoti demografines prognozes į strateginį planavimą visais valdžios lygmenimis, susiejant jas su infrastruktūros investicijomis, paslaugų modeliais ir žemės naudojimo planais. Prognozės turi būti patikimos, reguliariai atnaujinamos ir atsižvelgti į gyventojų skaičiaus, struktūros, migracijos bei erdvinio pasiskirstymo tendencijas. Tokiu būdu planavimas tampa tikslingas, nuoseklus ir atsparus demografinių pokyčių svyravimams.

• Teritorializuoti sektorių politiką, siekiant skatinti integruotus, vietos poreikiais grįstus atsakus į demografinius pokyčius regionų viduje ir tarp jų

Demografiniai procesai regionuose pasireiškia nevienodai – kai kur gyventojų skaičius mažėja, kitur juntamas augimo spaudimas. Daug sektorių politikos priemonių – ypač švietimo, sveikatos priežiūros, transporto ir darbo rinkos srityse – vis dar grindžiamos nacionaliniais standartais, todėl gali kilti neatitikimų tarp paslaugų ir realių poreikių. EBPO siūlo pereiti prie teritorinio sektorių politikos modelio, integruojant demografinius, geografinius, socialinius ir ekonominius duomenis, kad paslaugų sprendimai būtų pritaikyti vietos poreikiams ir pajėgumams. Tai apima tarpžinybines koordinavimo platformas ir lanksčius, daugiafunkcius paslaugų modelius, kurie suderina nacionalinius standartus su regioniniais prioritetais, optimizuoja išteklių naudojimą ir užtikrina paslaugų kokybę.

• Koordinuoti veiksmus tarp valdžios lygių ir funkcinių sričių, kad paslaugos ir investicijos būtų efektyviai pritaikytos, ypač mažose ar mažėjančiose savivaldybėse

Demografiniai pokyčiai didina spaudimą viešųjų paslaugų teikimui, infrastruktūros planavimui ir vietos valdymo gebėjimams. EBPO ragina stiprinti vertikalų koordinavimą tarp nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų, bei horizontalų bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir funkcinių sričių. Tarpvyriausybinės platformos padeda suderinti strategijas ir investicinius sprendimus, išvengti fragmentacijos ir užtikrinti nuoseklų atsaką į gyventojų mažėjimą bei amžėjimą. Savivaldybių partnerystės mažėjančiose teritorijose leidžia efektyviai naudoti infrastruktūrą, išlaikyti paslaugų prieinamumą ir stiprinti regionų solidarumą. Integruoti vertikalūs ir horizontalūs mechanizmai fiskaliniame bei infrastruktūros planavime užtikrina efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, koordinuotą politikos įgyvendinimą ir tvarų ilgalaikį regionų vystymąsi.

• Stiprinti dalyvaujantį valdymą, siekiant atgaivinti bendruomenes ir didinti pasitikėjimą

Bendruomenių įtraukimas yra būtinas vietos atsparumui stiprinti. EBPO rekomenduoja institucionalizuoti dalyvaujamojo valdymo mechanizmus, įtraukiant gyventojus, verslą, mokymo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas. Reguliarūs konsultacijų ciklai, dialogai ir grįžtamojo ryšio mechanizmai leidžia sprendimams būti labiau pritaikytiems demografinėms realijoms. Bendruomenių iniciatyvos – savanorių tinklai, tarpusavio paslaugos, piliečių valdomi objektai – sustiprina socialinę sanglaudą ir vietos atsparumą.

• Pritraukti, išlaikyti ir ugdyti viešojo sektoriaus pajėgumus mažėjančiose teritorijose, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas ir institucinis atsparumas

Demografinė kaita kelia iššūkių viešojo sektoriaus darbo jėgos išlaikymui, ypač sveikatos, teritorijų planavimo ir administravimo srityse. EBPO akcentuoja vietos viešojo sektoriaus strategijų stiprinimą, remiantis įgūdžių poreikių analize, paslaugų paklausos prognozėmis ir pritaikytomis mokymo programomis. Vidinis mobilumas, tarpžinybinės užduotys, tarpsavivaldybių mainai bei išsamūs skatinimo paketai – finansinės paskatos, parama būstui, transportui ir karjeros plėtrai – užtikrina darbuotojų profesionalumą ir paslaugų tęstinumą.

• Užtikrinti, kad fiskalinės sistemos būtų jautrios demografiniams pokyčiams

Mažėjant gyventojų skaičiui ir amžėjant visuomenei, kyla spaudimas viešųjų finansų tvarumui. EBPO rekomenduoja į tarpvyriausybinius pervedimus įtraukti demografinius kriterijus – gyventojų struktūrą, tankumą ir amžiaus priklausomybės santykį. Sąlyginės paskatos, tokios kaip finansiniai priedai už paslaugų konsolidavimą ar savivaldybių bendradarbiavimą, gali skatinti efektyvumą ir inovacijas. Toks požiūris stiprina fiskalinį tvarumą ir padeda užtikrinti, kad biudžetiniai sprendimai atspindėtų realius teritorinius skirtumus.

• Koreguoti infrastruktūros ir paslaugų teikimo sistemas pagal besikeičiančius demografinius poreikius

Demografiniai pokyčiai keičia paslaugų ir infrastruktūros paklausą, ypač mažo tankumo ir amžėjančiuose regionuose. EBPO ragina kurti aktyvias turto valdymo sistemas ir rengti į ateitį orientuotus infrastruktūros pritaikymo planus, grindžiamus demografinėmis prognozėmis, mobilumo modeliais ir paslaugų naudojimo duomenimis. Lanksti, daugiafunkcė infrastruktūra – bendri paslaugų centrai, skaitmeninės prieigos taškai ir bendruomenių erdvės – leidžia išlaikyti paslaugų prieinamumą, optimizuoti priežiūros kaštus ir skatinti vietos bendruomenių gyvybingumą.

Išvados

EBPO gairės pabrėžia, kad demografinė kaita reikalauja išmanaus, koordinuoto ir įtraukaus valdymo. Gyventojų mažėjimas ir amžėjimas turėtų tapti postūmiu modernizuoti viešąją politiką, stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir teritorinę sanglaudą. Integruotos prognozės, lankstūs finansiniai mechanizmai, pajėgus viešasis sektorius ir aktyvios bendruomenės yra esminės tvarios reakcijos prielaidos. Tokiu būdu demografiniai iššūkiai gali virsti galimybe kurti inovatyvesnes, atsparias ir socialiai darnesnes teritorijas.

EBPO valstybių analizės ir pasiūlymai užtikrinant pažangų ir tvarų mažėjimą

2025 m. spalio 21 d. Suomija

Studija „Shrinking Smartly and Sustainably in Finland. Multi-level governance, subnational finance and service delivery“ analizuoja, kaip Suomija sprendžia gyventojų mažėjimo ir amžėjimo iššūkius pertvarkydama institucines, finansines ir paslaugų sistemas. Pabrėžiama daugiasluoksnė valdysena: nacionaliniai, regioniniai ir vietos lygmenys koordinuotai planuoja fiskalinius mechanizmus, infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų pertvarką. Nuolatinis piliečių dialogas ir bendruomenių iniciatyvos – savanorių tinklai, tarpusavio pagalbos paslaugos, piliečių valdomi objektai – stiprina socialinę sanglaudą, pasitikėjimą institucijomis ir paslaugų kokybę. Studijoje pabrėžiama, jog tvari demografinė adaptacija reikalauja strateginio planavimo, efektyvaus turto valdymo ir vietos bendruomenių įsitraukimo, siekiant sąmoningo teritorinio vystymosi.

Nuoroda į studiją: https://www.oecd.org/en/publications/shrinking-smartly-and-sustainably-in-finland_4fb53cc8-en.html

2025 m. spalio 21 d. Portugalija

Studija „Shrinking Smartly and Sustainably in Portugal. Small and medium-sized cities in demographic transition“ atskleidžia, kad nors Portugalijos gyventojų skaičius bendrame augime šiek tiek padidėjo, daugiau nei du trečdaliai savivaldybių patyrė mažėjimą, o amžėjimas ypač spartus mažesniuose ir ne pakrantėse esančiuose miestuose. Analizė apima demografinių pokyčių priežastis – nuo urbanizacijos ir būsto laisvų plotų iki paslaugų sektorių, švietimo ir transporto sistemų įtampos.  Atsakas grindžiamas gyventojų skaičiaus prognozėmis, investicijomis į sveikatos priežiūrą, švietimą ir skaitmeninius įgūdžius, taip užtikrinant paslaugų prieinamumą ir mažinant reaktyvaus planavimo riziką. Taip pat taikomos tarpvyriausybinės sveikatos priežiūros iniciatyvos, paklausos pagrindu pritaikytas transportas ir skatinamas vyresnio amžiaus gyventojų potencialas. Studija skatina matyti mažesnius miestus ne tik kaip iššūkius, bet ir kaip galimybes skatinti teritorinį tvarumą, bendruomenių gyvybingumą bei senjorų integraciją.

Nuoroda į studiją: https://www.oecd.org/en/publications/shrinking-smartly-and-sustainably-in-portugal_666c29c4-en.html

2025 m. spalio 21 d. Pietų Korėja

Studija „Shrinking smartly and sustainably in Korea. Spatial planning and housing policy“ nagrinėja spartaus gyventojų amžėjimo ir mažėjimo iššūkius, ypač atokiuose regionuose už Seulo apygardos. Analizuojama, kaip tradicinis augimui orientuotas teritorinis planavimas turi prisitaikyti prie demografinės kaitos. Įgyvendinamos priemonės apima GIS priemonių ir „Population Decline Index“ naudojimą, urbanistinių centrų regeneraciją, kompaktiškos infrastruktūros skatinimą ir būsto revitalizaciją („Sunshine Nests“ programą). Be to, akcentuojamas urbanistinės politikos ir transporto tinklų pritaikymas amžėjančiai populiacijai, užkertant kelią infrastruktūros pertekliaus ar trūkumo problemoms. Sėkminga demografinė adaptacija reikalauja tarpsektorinės koordinacijos, vietos valdžių stiprinimo ir bendruomenių įtraukimo sprendimų priėmime.

Nuoroda į studiją: https://www.oecd.org/en/publications/shrinking-smartly-and-sustainably-in-korea_161ae23e-en.html

2022 m. vasario 18 d. Estija

Studija „Shrinking Smartly in Estonia. Preparing Regions for Demographic Change“ tiria reikšmingą gyventojų mažėjimą (apie 15 % nuo 1991 m.) ir amžėjimą, ypač atokiuose ir mažai tankiuose regionuose. Demografiniai pokyčiai didina vienam gyventojui tenkančias paslaugų ir infrastruktūros sąnaudas, silpnina savivaldybių finansinį pagrindą ir skatina teritorinę nelygybę. Rekomenduojamos priemonės: efektyvesnis žemės naudojimas, daugiasluoksnis valdysenos modelis, savivaldybių bendradarbiavimo stiprinimas, fiskalinės reformos ir mokyklų tinklo adaptacija prie mažėjančio mokinių skaičiaus. Pavyzdžiui, nuotolinis mokymas ir bendros paslaugų sutartys transporto bei sveikatos srityse padeda išlaikyti paslaugų prieinamumą ir finansinį tvarumą net mažo tankumo teritorijose.

Nuoroda į studiją: https://www.oecd.org/en/publications/shrinking-smartly-in-estonia_77cfe25e-en.html

Visą tyrimą rasite čia: https://www.oecd.org/en/publications/oecd-guidelines-on-the-multi-level-governance-of-demographic-change_f66426ea-en.html

Pranešimą parengė praktikantė Ema Marija Tvaskaitė