Naujienos

2025 m. rugsėjo 22-ąją dieną EBPO išplatino ataskaitą „Turintys ir neturintys – kaip sumažinti galimybių atskirtį“, kurioje buvo apžvelgtas galimybių pasiskirstymas EBPO valstybių narių visuomenėse.

2025 m. Rugsėjo 22-ąją dieną EBPO išplatino ataskaitą „Turintys ir neturintys – kaip sumažinti galimybių atskirtį“, kurioje buvo apžvelgtas galimybių pasiskirstymas EBPO valstybių narių visuomenėse. Pasitelkiant novatorišką metodiką buvo įvertinta, kokią įtaką žmonių galimybėms įsitvirtinti turi paveldėjimo veiksniai, nepriklausantys nuo paties asmens, pavyzdžiui, tėvų išsilavinimas ir pajamos. Daug dėmesio skirta galimybių skirtumams skirtingose geografinėse vietovėse nagrinėti, apžvelgiant kaip kinta būtinųjų paslaugų prieinamumas, švietimo lygmuo ir užimtumo rodikliai. Taip pat, ataskaitoje apžvelgiami galimybių skirtumai visose gyventojų pajamų grupėse.

Bendroji tendencija rodo, jog šalyse, kuriose galimybių nelygybė yra žema, ji linkusi augti, ir atvirkščiai. Svarbu pabrėžti, jog daugiau nei 60% galimybių nelygybės EBPO šalyse sukuria tėvų socioekonominis statusas, todėl EBPO rekomenduoja valstybėms  efektyviau skatinti socialinį mobilumą. Tyrimas atskleidė, jog lėtėjant socialiniam mobilumui, žemėja visuomenės pasitikėjimas meritokratija. Kitaip tariant, mažėja žmonių pasitikėjimais savo gabumais kuriant karjerą, didesnę reikšmę jie teikia paveldėtųjų faktorių vaidmeniui. Tokia praktika yra ydinga valstybių ekonomikai ir darbuotojų konkurencingumui.

EBPO analizė patvirtino, kad nepalankios salygos vaikystėje daro neigiamą įtaką žmogaus galimybėms viso gyvenimo laikotarpiu. Pastarosios krizės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ir aukšta infliacija, ypač neigiamai paveikė pažeidžiamiausiais gyventojų grupes, todėl EBPO rekomenduoja valstybėms narėms imtis daugiau veiksmų, padėsiančių sumažinti išaugusią nelygybę bei išsaugosiančių šių gyventojų potencialą įsitvirtinti rinkoje. Ataskaitoje pabrėžiama, jog šiomis dienomis socialiniam mobilumui ir galimybių užtikrinimui daug iššūkių kelia žalioji ir skaitmeninė transformacija. Nors žmonėms neišvengiamai reikalingi nauji įgūdžiai bei ištekliai prisitaikyti besikeičiančiame technologiniame pasaulyje, jų kaštai prienami ne visiems.

Pagal nustatytą EBPO šalių vidurkį galima teigti, jog daugiau nei ketvirtadalis rinkos pajamų nelygybės atsiranda dėl paveldėjimo faktorių: lyties, gimimo vietos ir socioekonominio tėvų statuso. Ypač didelę įtaką galimybių formavimuisi turi tėvų pajamos ir išsilavimimas. Pagal EBPO valstybių narių duomenis, vidutiniškai 38 procentai vienos kartos pajamų santykinio skirtumo yra perduodami kitai kartai, tai reiškia, jog vidutiniškai reikėtų 4–5 kartų, kad vaikas, gimęs žemiausiame pajamų lygyje, pasiektų vidutinį. Statistiniai duomenys nurodo, jog keturi iš dešimties žmonių, užaugusių neišsilavinusių tėvų globoje, ir patys  nesiekia aukštojo išsilavinimo ir tik vienas iš dešimties renkasi aukštesnįjį mokslą universitete po vidurinės mokyklos baigimo. Tuo tarpu net du trečdaliai jaunuolių, užaugusių aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų globoje, renkasi aukštąjį mokslą. Kita vertus, aukščiausiame ekonominiame visuomenės sluoksnyje vyrauja socialinio mobilumo stagnacija. To pasekoje mažėja konkurencija, galimybės kaupiasi viename socialiniame sluoksnyje, kadangi vaikai iš aukštesnių pajamų namų ūkių dažniausiai įsidarbina dirbti panašų darbą. Visose EBPO valstybėse net pusė vaikų, kurių tėvai užima vadovaujančias pareigas, ir patys tampa vadovais. Kita vertus, tik ketvirtadalis vaikų iš žemų pajamų ūkių galiausiai užima vadovaujančias pareigas. Galiausiai, galimybių rizika dažniausiai susitelkia vidurinėje klasėje, kurios pajamų mobilumas yra didžiausias.

Lietuva šioje ataskaitoje ypač pozityviai vertinama darbo rinkos politikoje, kuri buvo veiksminga skatinant socialiai remtinų grupių užimtumą ir mažinant kliūtis galimybių prieinamumui pažeidžiamiausiose grupėse. Vis dėlto, Lietuvoje ir Meksikoje buvo užfiksuoti didžiausi regioniniai vaikų skurdo skirtumai EBPO šalyse. Kai kuriuose Lietuvos regionuose vaikų skurdo lygis yra daugiau nei 30 procentinių punktų didesnis nei sostinėje. Taip pat pastebėta, jog Lietuva, kaip ir dalis rytų Europos valstybių (Lenkija ir Slovakija) bei pietų Europos valstybių (Ispanija ir Portugalija) skiria mažiau lėšų pradiniam ugdymui nei kitos Europos valstybės. EBPO besiremdama kitų valstyvių praktika prognozuoja, jog jeigu Lietuva ir minėtosios valstybės skirtų daugiau lėšų pradiniam ugdymui, galimybių nelygybė tarp vaikų ženkliai sumažėtų. Lyčių lygybės srityje pastebėta, jog Lietuvoje moterų skurdo rizika kinta priklausomai nuo regiono. Svarbu paminėti, jog kaip ir daugelyje rytinės Europos valstybių, taip ir Lietuvoje, galimybių preinamumas labiausiai priklauso nuo vietovės, kurioje žmogus užaugo, bei tėvų išsilavinimo lygmens. Priešingai, žmogaus lytis ar tėvų kilmė, rodikliai, kurie turi didelę įtaką vakarų Europos valstybėse, mūsų regione nesudaro didelės reikšmės gyventojų galimybėms įsitvirtinti.

EBPO ataskaita „Turintys ir neturintys – kaip sumažinti galimybių atskirtį“ atskleidžia, kad galimybių nelygybę daugiausia lemia paveldėtini veiksniai:

• tėvų išsilavinimas;
• pajamos;
• gyvenamoji vieta.

Lietuva išsiskiria pozityvia darbo rinkos politika, tačiau išlieka dideli regioniniai vaikų skurdo skirtumai ir nepakankamos investicijos į švietimą. Siekiant užtikrinti didesnį socialinį mobilumą, būtina mažinti regioninę atskirtį ir sudaryti vienodesnes sąlygas įsitvirtinti visiems.

Pagal EBPO ataskaitą „Turintys ir neturintys– kaip sumažinti galimybių atskirtį “, norint mažinti galimybių nelygybę, būtina:

• Didinti paramą pažeidžiamiausioms grupėms, nukentėjusioms po pastarųjų metų krizių: COVID-19 pandemijos, aukštos infliacijos;
• Skatinti gyventojų socialinį mobilumą;
• Užtikrinti vienodas sąlygas gyventojams prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos;
• Mažinti regioninę atskirtį Lietuvoje;
• Lietuva turėtų daugiau investuoti į švietimą, ypač pradinį ugdymą.

Plačiau skaitykite: https://www.oecd.org/en/publications/to-have-and-have-not-how-to-bridge-the-gap-in-opportunities_dec143ad-en.html

Apžvalgą parengė praktikantė Saulė Sergedaitė