Naujienos

Šių metų EBPO „Įmonių valdymo faktų knyga“ (angl. Corporate Governance Factbook) atsispindi informacija, surinkta iš 52 valstybių, dalyvavusių EBPO įmonių valdymo komiteto veikloje. Pasak autorių, gera įmonių vadyba turi tris pagrindinius pozityvius padarinius. Tai - inovacijos ir produktyvumas, saugi investicijų sistema, ekonominis tvarumas ir atsparumas.

2025 m. spalio 7 d. EBPO išleido naująjį leidinį „Įmonių valdymo faktų knyga“ (angl. Corporate Governance Factbook). Leidinyje atsispindi informacija, surinkta iš 52 valstybių, dalyvavusių EBPO įmonių valdymo komiteto veikloje. Pasak rengėjų, gera įmonių vadyba turi tris pagrindinius pozityvius padarinius. Tai - inovacijos ir produktyvumas, saugi investicijų sistema, ekonominis tvarumas ir atsparumas.

Pirmiausia, svarbu pabrėžti, jog tikslinga įmonių valdybos politika padeda įmonėms gauti didesnį finansavimą iš kapitalo rinkų. Ilgajame laikotarpyje tai sukurtų terpę skleistis inovacijoms bei augti produktyvumui. Šio tikslo įgyvendinimas teigiamai atsispindi šioje faktų knygoje: 2024 metų pabaigoje pasauliniame biržos sąraše buvo apie 44 000 bendrovių. Bendrovių skaičius nuo 2022 išlikos pastovus, tačiau rinkos kapitalizacija, t.y., bendroji įmonių vertė išaugo beveik trečdaliu. Šis rodiklis apskaičiuojamas bendrą akcijų skaičių padauginus iš vienos akcijos kainos.  Per pastarąjį dešimtmetį (2014-2024 metais) įmonės, kurios nepriklauso finansų sektoriui, skolinosi iš investuotojų ir išleido obligacijų už 27 trilijonus JAV dolerių. Palyginus su ankstesniu dešimtmečiu, ši suma išaugo daugiau nei dvigubai. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius ir kapitalų rinkų įtaką pasaulinei ekonomikai, galima daryti išvadą, jog ši faktų knyga išlieka naudinga tiriant įmonių valdymo prisitaikymą prie biržos pokyčių.

Per pastarąjį dešimtmetį stiprėjo įmonių valdymo reikalavimai įmonių skaidrumo ir atsakomybės klausimais. Dabar net 87 % šalių reikalauja, kad įmonės valdyba patvirtintų sandorius su susijusiomis šalimis (pavyzdžiui, su akcininkais ar dukterinėmis įmonėmis), kai tarp jų perduodami pinigai ar kiti ištekliai. Kita vertus, prieš dešimt metų tai buvo būtina vos pusėje šalių. Tai rodo tendenciją, jog vis daugiau valstybių siekia užtikrinti sąžiningą sprendimų priėmimą ir sumažinti interesų konfliktų riziką. Be to, 94 % šalių įpareigoja tokius sandorius viešai paskelbti iškart po jų sudarymo, kad būtų užtikrintas įmonių veiklos skaidrumas ir investuotojai galėtų matyti, su kuo įmonės sudaro svarbius susitarimus. Taip pat, vis daugiau jurisdikcijų suteikia teisę įmonėms leisti skirtingų rūšių akcijas, turinčias ne vienodą balsų skaičių. Toks modelis leidžia įmonių steigėjams ar pagrindiniams akcininkams išlaikyti kontrolę net tuomet, kai jie parduoda didelę dalį akcijų investuotojams. Galiausiai, daugelis laikinų taisyklių, įvestų COVID-19 pandemijos metu, tapo nuolatinėmis. Pavyzdžiui, galimybė akcininkų susirinkimus rengti virtualiai. Per pastaruosius trejus metus šis skaičius išaugo dešimtadaliu. Galima daryti išvadą, jog akcininkų susirinkimai tampa vis lankstesni ir prieinamesni visiems akcininkams, nepaisant jų geografinės vietos.

Instituciniai investuotojai įgauna vis didesnę įtaką įmonių valdyme. Tai - pensijų fondai, investiciniai fondai ar draudimo bendrovės, kurios dabar valdo apie 47 % visų pasaulio akcijų. Daugelyje šalių šis pokytis atsispindi ir įmonių valdymo kodeksuose. Dauguma valstybių dabar reikalauja arba rekomenduoja instituciniams investuotojams viešai atskleisti savo balsavimo politiką, pavyzdžiui, kaip jie balsuoja akcininkų susirinkimuose kaip sprendžia galimus interesų konfliktus. Taip užtikrinamas skaidrumas investuotojų veikloje. Kita vertus,  įgaliojimų patarėjų sistemos (angl. proxy advisors), kurios padeda investuotojams balsuoti už daugelį bendrovių, vis dar nėra plačiai naudojamos. Tik 52 % šalių yra įdiegusios priemones jų interesų konfliktams valdyti. Kitaip tariant, ši sritis dar vystosi, nes tokie patarėjai gali turėti didelę įtaką balsavimui, yra sudėtinga užtikrinti jų nešališkumą.

Taip pat įmonių valdymo faktų knygoje teigiama, jog įvyko pažanga stiprinant įmonių valdybos nepriklausomybę ir atskaitomybę. Keturios iš penkių valstybių turi nuostatas, kurios atskiria generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas bei skelbia valdybos narių kandidatų kvalifikaciją. Tai yra didelė pažanga, kadangi prieš dešimt metų, vos pusė valstybių taikė tokią praktiką. Taip pat, įvyko progresas ir lyčių lygybės srityje, tačiau jis nebuvo toks spartus, kaip tikėtasi. Tik 65% valstybių reikalauja, kad bendrovės atskleistų savo valdybų sudėtį pagal lytį. Moterys užima 29% valdybų narių vietų visose apžvelgtose valstybėse. Per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis išaugo vos septyniais procentiniais punktais.  Galiausiai svarbu paminėti, jog tvarumo nuostatos įgauna vis svarbesnį vaidmenį įmonių valdymo sistemos hierarchijoje. Keturių iš penkių valstybių įstatymai ar reglamentai įpareigoja įmones teikti ataskaitas apie įmonės tvarumą.

Lietuva EBPO įmonių valdymo faktų knygoje vertinama teigiamai. Šalis pilnai naudoja ES tvarumo atskaitomybės sistemą į nacionalinę teisę. Lyčių pusiausvyra Lietuvos įmonių valdyme atitinka ES vidurkį. Skaidrumo lygis yra aukštas, kis suteikia akcininkams realią priežiūros galią. Taigi, pagrindiniai valstybės išskirtinumai yra teisinis griežtumas ir skaidrumo įtraukties principai, kurie atitinka pažangiausią ES ir OECD praktiką.

Apibendrintai galima teigti, jog naujoje EBPO Įmonių valdymo faktų knygoje atsispindi stiprėjantys įmonių skaidrumo, atsakomybės ir tvarumo principai. Dauguma valstybių griežtina valdymo taisykles, skatina nepriklausomų narių vaidmenį ir užtikrina atskaitomybę investuotojams. Institucinių investuotojų įtaka ir tvarumo reikalavimų integracija tampa kertiniais įmonių valdymo elementais. Lietuva šiame kontekste išsiskiria aukštu skaidrumo lygiu, teisiniu nuoseklumu ir visišku ES bei EBPO standartų įgyvendinimu.

Visą leidinį skaitykite čia: https://www.oecd.org/en/publications/oecd-corporate-governance-factbook-2025_f4f43735-en.html 

Apžvalgą parengė praktikantė Saulė Sergedaitė