Naujienos

2026 m. birželio 3-4 d. įvykusiame EBPO ministrų tarybos susitikime (angl. OECD Ministerial Council Meeting), kuriam pirmininkavo Suomija kartu su vicepirmininkėmis Naująja Zelandija ir Pietų Korėja. Susitikime dalyvavo 59  EBPO šalių narių ir šalių partnerių delegacijos, tarp kurių buvo ir Ukraina, taip pat 14 tarpvyriausybinių organizacijų ir Europos Sąjungos atstovai. EBPO ministrų tarybos susitikimas yra svarbiausias, kasmet vykstantis renginys, kuriame aptariamos pasaulio ekonominės aktualijos.

2026 m. birželio 3-4 d. įvykusiame EBPO ministrų tarybos susitikime (angl. OECD Ministerial Council Meeting), kuriam pirmininkavo Suomija kartu su vicepirmininkėmis Naująja Zelandija ir Pietų Korėja. Susitikime dalyvavo 59 EBPO šalių narių ir šalių partnerių delegacijos, tarp kurių buvo ir Ukraina, taip pat 14 tarpvyriausybinių organizacijų ir Europos Sąjungos atstovai. EBPO ministrų tarybos susitikimas yra svarbiausias, kasmet vykstantis renginys, kuriame aptariamos pasaulio ekonominės aktualijos.

Šių metų Ministrų tarybos susitikime, kurio tema – „Teisingas pramonės politikos taikymas atviroms rinkoms, augimui ir klestėjimui“, diskutuota apie konkurencingumą, tvarų augimą ir technologijas. EBPO narės ir šalys partnerės aptarė pramonės politikos iššūkius, prekybos, ekonominio saugumo stiprinimo ir skaitmeninių technologijų plėtros klausimus bei diskutavo apie strateginius organizacijos prioritetus. Šių metų susitikime Lietuvai atstovavo Ekonomikos ir inovacijų viceministras P. Petrauskas ir URM Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorius D. Tamulaitis.

Be EBPO generalinio sekretoriaus Mathias Cormann, Suomijos ministro pirmininko Petteri Orpo ir Pietų Korėjos bei Naujosios Zelandijos atstovų  atidarymo kalbą skaitė ir Ukrainos Europos ir Transatlantinės integracijos viceministras Taras Kachka. Viceministras pabrėžė, jog Ukraina demonstruoja neįtikėtiną atsparumą nepaisant Rusijos invazijos ir atakų prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą. Taip pat viceministras minėjo, jog Ukrainos rekonstrukcija reikalaus koordinuoto ir stabilaus veiksmų plano kartu su tarptautine bendruomene, o šiuo metu EBPO Ukrainos programa jau sėkmingai remia Ukrainos atsigavimo ir vystymosi prioritetus.

Skirtingų diskusijų metu Lietuva aktyviai reiškė savo pozicijas ir prisidėjo prie pagrindinių susitikimo temų svarstymo, akcentuodama taisyklėmis grindžiamos prekybos, ekonominio saugumo ir skaitmeninės transformacijos svarbą.

• Diskusijų sesijoje apie pramonės politikos plėtrą Lietuva akcentavo, kad veiksminga pramonės politika turi būti orientuota į pažangiųjų technologijų vystymą, stiprių pramonės ekosistemų kūrimą ir reguliacinės naštos mažinimą, o žalioji ir skaitmeninė transformacijos turi tapti produktyvumo bei investicijų augimo varikliais.
• Sesijoje apie konkurencingumo stiprinimą ir reguliacinę aplinką Lietuva pabrėžė, kad fiskalinis tvarumas ir pramonės politikos plėtra yra tarpusavyje suderinami tikslai, o investicijos į inovacijas, infrastruktūrą, energetiką ir prieigą prie kapitalo yra būtinos ilgalaikiam konkurencingumui, ekonomikos augimui ir atsparumui stiprinti.
• Sesijoje apie skaitmeninių technologijų plėtrą Lietuva akcentavo, kad skaitmeninės technologijos ir DI yra svarbūs pramonės transformacijos, tvaraus augimo, inovacijų ir produktyvumo didinimo veiksniai, pabrėžė EBPO vaidmens svarbą užtikrinant taisyklėmis grindžiamą skaitmenizacijos plėtrą.

• Sesijoje apie tarptautinę prekybą ir ekonominį saugumą Lietuva pabrėžė būtinybę mažinti kritines priklausomybes, diversifikuojant tiekimo grandines ir plėtojant bendradarbiavimą su patikimomis partnerėmis, akcentavo EBPO vaidmenį užtikrinant tarptautinę koordinaciją ir taisyklėmis grindžiamą požiūrį.

• Sesijoje apie investicijas į tvarų augimą Lietuva akcentavo, kad tvariam augimui ir ekonominiam atsparumui būtinas investicijų skatinimas bei konkurencingumą stiprinanti pramonės politika, pabrėžė EBPO vaidmenį prisidedant prie palankios investicinės aplinkos kūrimo ir viešojo bei privataus kapitalo mobilizavimo.

• Sesijoje, skirtoje aptarti EBPO strategines kryptis, Lietuva pristatė savo prioritetus organizacijoje, pabrėžė būtinybę tęsti darbą tokiose srityse kaip parama struktūrinėms ekonominėms reformoms, taisyklėmis grindžiama prekyba bei ekonominis saugumas, atsparumo dezinformacijai stiprinimas; akcentavo EBPO paramos Ukrainai bei vertybėmis ir įsipareigojimais grindžiamos EBPO plėtros svarbą.

Renginio paraštėse vyko dvišaliai susitikimai su Tailando ir Izraelio atstovais, kuriuose buvo aptartas dvišalis ekonominis bendradarbiavimas.

2025 m. Ministrų tarybos susitikime šalys priėmė svarbius dokumentus kaip EBPO kvantinių technologijų rekomendacija ir pažymėjo Amerikos ir Karibų jūros regiono strateginės programos įgyvendinimo planą, o taip pat ir pažangą, padaryta siekiant glaudesnės partnerystės su Afrika. Taip pat buvo pristatytas Generalinio sekretoriaus EBPO strateginių krypčių 2027-30 m. dokumentas, dokumentas apie EBPO globalius ryšius, kasmetinė apžvalga dėl EBPO standartų kūrimo ir pristatyta industrinių subsidijų duomenų bazė. Taip pat buvo priimti papildomi dokumentai, kaip ataskaita apie Pramoninių strategijų kiekybinį įvertinimą, EBPO Plieno pramonės perspektyvos 2026, EBPO Pramoninės politikos vadovas, lyčių atotrūkio rodiklių suvestinė ir kt. Tarybos nariai taip pat pažymėjo leidinių apie dirbtinio intelekto valdymą svarbą.

Taip pat buvo pristatytas EBPO Economic Outlook  – naujausios pasaulio ekonominės prognozės. Pasaulio ekonomikos perspektyvos prastėja: augimas sulėtės nuo 3,4 proc. 2025 m. iki 2,8 proc. 2026 m., o 2027 m. vėl paspartės iki 3,1 proc. Numatoma, kad labiausiai ekonomika sulėtės Azijos šalyse. Taip pat numatoma, jog infliacija augs: EBPO šalyse 2026 m. infliacija, prognozuojama, sieks 4,3 proc., o 2027 m. 3 proc., euro zonoje atitinkamai 2026 m. 2,8  proc., o 2027 m. 2,4 proc. 2026 m. Lietuvai prognozuojamas 2,8 proc., o 2027 m.  – 2 proc. ekonomikos augimas. Infliacija 2026 m. prognozuojama 5,1 proc., o 2027 m. 3 proc.  EBPO pateikė rekomendacijas, jog pinigų politika turėtų išlikti budri, energetikos paramos priemonės turėtų būti laikinos ir tikslinės, o taip pat reikia stiprinti energetinį saugumą ir efektyvumą.

Parengė Neda Miltinytė