Kaip mus rasti?

Tel. +33 1 40 54 50 65
El. paštas

Naujienlaiškio prenumerata

Naujienos Spausdinti RSS

Paskelbta EBPO ataskaita „Švietimas trumpai 2019“ („Education at a Glance 2019“)

Sukurta 2019.09.20 / Atnaujinta 2019.09.20 13:15

EBPO apžvalgoje „Švietimas trumpai“ („Education at a Glance“) pateikiama informacija apie EBPO šalių švietimo sistemų struktūras, finansavimo sistemą, pasiekimus. Analizei pasirinkti tik tarptautiškai palyginami kiekybiniai rodikliai.

2019 m. apžvalgos fokusas -  aukštasis mokslas.  Kaip užtikrinti reikiamų įgūdžių formavimą?

Šalims sunku prisitaikyti prie ekonominių, aplinkos ir socialinių pokyčių. Šiais laikais intelektinis kapitalas, žinios tapo vertingiausiu mūsų laikų turtu. Žinių kūrimas ir perdavimas yra aukštojo mokslo pirminis tikslas.

Aukštasis mokslas itin svarbus padedant žmonėms ir visuomenėms priimti vykstančius didelius pokyčius, kurie keis profesijas, veikimo būdus. Daugeliui kyla iššūkis, kaip prisitaikyti, neatsilikti globalioje konkurencijoje dėl įgūdžių ir talentų. Turintys aukštąjį išsilavinimą sėkmingiau įsidarbina, uždirba daugiau, yra sveikesni, labiau rūpinasi aplinka, aktyviau dalyvauja visuomenės gyvenime.

2005 - 2016 m. išlaidos EBPO šalyse aukštajam mokslui išaugo daugiau nei dvigubai daugiau nei studentų skaičius. Aukštojo mokslo plėtra bus tvari tik tuo atveju, jei absolventų pasiūla atitiks darbo rinkos poreikius. Neperžiūrint finansavimo sistemos ir priimant visus norinčius kyla rizika skatinti aukštąjį mokslą kito labai reikalingo ir mažiau patrauklaus profesinio mokymo, sąskaita.

Įgūdžių paklausa rinkoje vystosi greičiau nei švietimo įstaigos gali prisitaikyti, ieškoma lanksčių galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą ir ieškoti partnerysčių su darbdaviais, verslu, kitais švietimo tiekėjais. Švietimo institucijos turi subalansuoti augantį stojančiųjų skaičių su galimomis išlaidomis ir išlaikyti savo programų aktualumą ir kokybę.

Pagrindinė informacija apie Lietuvą

Daugėja aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų dalis, tai suteikia geresnes galimybes darbo rinkoje.

  • Per paskutinį dešimtmetį aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius išaugo, jis viršija EBPO šalių vidurkį. 2018 m. Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 42% suaugusiųjų (25–64 m.), tai 3% daugiau nei EBPO vidurkis. Šis skaičius dar aukštesnis tarp 25-34 m. žmonių– 56%, tai 11%. daugiau nei EBPO vidurkis. 2008–2018 m. ši proporcija augo 14%, panašiai kaip ir kitose EBPO šalyse.
  • Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys turi geresnes įsidarbinimo galimybes. 2018 m. 93%. aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunų žmonių dirbo. Šiuo skaičiumi Lietuva pralenkė visas kitas EBPO šalis, EBPO vidurkis – 84%.
  • Aukštasis išsilavinimas garantuoja didesnes pajamas. Turintys aukštąjį išsilavinimą 25–64 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai uždirba 55%. daugiau nei jo neturintys, o įgijusieji magistro ar daktaro laipsnį – 113%. daugiau. Tai gerokai viršija EBPO vidurkį – atitinkamai 44% ir 91%.
  • AM didžioji dalis renkasi bakalauro studijas, trumposios studijos dar tik pradedamos įgyvendinti, nedidelė dalis renkasi doktorantūros studijas.

Augant ekonomikai, vienam studentui/mokiniui tenkantis finansavimas išlieka žemesnis nei EBPO vidurkis

  • Bendrosios išlaidos vienam besimokančiajam Lietuvoje yra mažos, lyginant su EBPO šalių vidurkiu, ypač aukštajame moksle (LT 7700 USD, EBPO 15 600 USD).
  • Investicijos į pradinį, vidurinį ir povidurinį ugdymą Lietuvoje yra menkos. 2016 m. sudarė 2,5% BVP, tai ženkliai mažiau nei EBPO vidurkis (3,5% BVP). 2010 - 2016 m. laikotarpiu Lietuvos BVP augo, bet išlaidos švietimui augant BVP santykinai mažėjo 25,2%., tai vienas didžiausių mažėjimų per 2010-2016 m. laikotarpį tarp EBPO šalių. Valstybės skiriamas finansavimas švietimui, kaip ir kitose EBPO šalyse sudaro didžiąją finansavimo dalį.  
  • AM skiriamas finansavimas sudaro 1.1% BVP, tai yra 0.4% mažiau nei EBPO vidurkis. AM skiriamas finansavimas nuo 2011 m. kilo ir po to krito. Tai galima sieti su mažėjančiu studentų skaičiumi bei augančiu BVP.
  • Privatus finansavimas aukštajame moksle sudaro panašią dalį kaip ir EBPO šalyse, 2016 m. Lietuvoje 31%, EBPO vidurkis – 32%. 

Maži mokytojų atlyginimai, senstanti mokytojų bendruomenė

  • Nedidelis švietimo sistemos finansavimas susijęs ir su nedideliu mokytojų atlyginimu. Mokytojų pareiginiai atlyginimai Lietuvoje yra vidutiniškai 40% mažesni nei EBPO šalyse. Taip pat nedidelis mokytojų atlyginimų augimas. Metinis aukščiausios kategorijos mokytojų atlyginimas skiriasi nuo pradedančiųjų 1500 USD, EBPO vidurkis – 24800 USD.
  • Lietuvoje mokymui skiriama panašiai laiko kaip ir kitose EBPO šalyse. Pradiniame ir pagrindiniame ugdyme  -7200 val., EBPO vidurkis – 7600 val.
  • Lietuvoje klasės vidutiniškai mažos, vidutiniškai 17 mokinių pradinėse klasės, 4 mažiau nei EBPO vidurkis. 2005 – 2017 m. mokinių skaičius pradinėse klasėse išaugo 14%, pagrindinėje mokykloje klasės dydis sumažėjo 17%, apie 18 mokinių klasėje (EBPO vidurkis sumažėjo 6%).
  • Lietuvoje sensta mokytojų bendruomenė. 2017 m. 50% pradinių ir pagrindinių mokyklų mokytojų buvo 50 metų ir vyresni. Vidutinis mokytojų amžius 36% didesnis nei EBPO šalyse. Lietuvoje tik 4% mokytojų jaunesnių nei 30 m.

Daugėja vaikų, dalyvaujančių ankstyvajame ugdyme, svarbu didinti investavimą į šią sritį

  • Lietuvoje daugėja 3-5 metų vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme. Per pastarąjį dešimtmetį žymiai išaugo vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, skaičius. 2005–2017 m. 3–5 mečių, lankančių darželius, padaugėjo 26% ir siekė 85%, panašiai kaip EBPO vidurkis – 87%.
  • Ankstyvajame ugdyme vaikų ir auklėtojų skaičiaus santykis mažesnis nei daugumoje EBPO šalių. 2017 m. Lietuvoje vienam auklėtojui teko 11 vaikų, EBPO vidurkis buvo 14.

Iš kitų šalių išsiskiriame mažomis klasėmis.

Visą ataskaitą rasite:

http://www.oecd.org/education/education-at-a-glance/